RESPECTUS PHILOLOGICUS 2(7), 2002 |
|
Saulė Juzelėnienė Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis
fakultetas BŪDVARDŽIO RAUDONAS SEMANTINĖ SKLAIDA Šiame straipsnyje analizės objektas - būdvardžio raudonas reikšminės plėtotė poetiniame kontekste.Tiriant semantinį žodžio vartojimo poetiniame kontekste turinį, nesiribojama vien tik žodyne teikiamomis reikšmėmis, bet siekiama atskleisti naujas, platesnes žodžio semantines potencijas. Šitaip tirdami, turėtume žodžio reikšmę skaidyti į tam tikrus komponentus, iškelti aikštėn jų sistemą: parodyti, kaip jie vienas su kitu susiję, kaip vienas kitą veikia, kokiomis bendravimo sąlygomis jie reiškia mintį – taip nustatytume įmanomas žodžio komunikacines ir pažintines išgales. Taigi buvo siekiama išsiaiškinti tą žodžio funkcinę sritį, kuri vadinama žodžio periferija. Ji labiausiai susijusi su žodžio semantikos plėtote. REIKŠMINIAI ŽODŽIAI: semantika, kognityvinė reikšmė, denotatinė reikšmė, signifikatinė reikšmė, konotacinė reikšmė; emocinis, vaizdinis vertinamasis komponentai; kontekstas.
Žodį galima analizuoti įvairiais aspektais: kaip tam tikros kalbos dalies vienetą, kuriam būdingos tam tikros gramatinės kategorijos; kaip leksinės semantinės struktūros vienetą, kuriam būdinga leksinė reikšmė ir tam tikra semantinė struktūra; kaip meninės kalbos vienetą, kuris vartojamas kaip priemonė, kuriant meninį vaizdą ir kuriame “užkoduotos” tam tikros reikšmės plėtojimo potencijos. Tyrėjų pripažįstama, kad leksinė žodžio reikšmė yra jo, kaip ženklo, vidinė pusė, kad tai sudėtingas reiškinys, susidedantis iš keleto struktūros elementų. Kad ir kokios skirtingos ir dažnai painios tyrinėtojų nuomonės apibrėžiant žodžio reikšmę ir reikšmės rūšis, dauguma pripažįsta, kad žodžio reikšmę sudaro centras – svarbiausias žodžio turinio dėmuo - ir reikšmės periferija, kuriai priklauso žodžio reikšmės plėtimo potencijos. Taigi toliau svarbu išsiaiškinti, ką galime laikyti žodžio reikšmės centru ir periferija. Leksinė reikšmė, užfiksuota žodynuose ir visų kalbos vartotojų be konteksto vienodai suprantama, yra centrinė, arba kognityvinė reikšmė - tai visa konceptuali informacija, perteikiama žodžiu. Ji išryškėja ir gali būti paaiškinta aptarus žodžio santykį su visais ekstralingvistiniais dalykais: su objektyvia tikrove, su žmonių mąstymu, jų jausminiu santykiu su tikrove, su žmonių tarpusavio santykiais ir kt. Šią reikšmę sudaro signifikatinė reikšmė – įprasčiausia reikšmė, fiksuojama aiškinamuosiuose žodynuose, designatinė reikšmė – tai reikšmė, kuri nusako žodžio santykį su realybe, bet ne su kalbėtoju - be jokių kalbėtojo komentarų, be jo požiūrio į realybę, be vertinimo, be jausmų, emocijų [1]. Vadinasi, į kognityvinės reikšmės struktūrą įeina ir visi emociniai, vertinamieji, vaizdiniai komponentai. Žodžio reikšmės periferija laikoma konotacinė žodžio reikšmė. Nors ir nėra bendro konotacijos reiškinio supratimo, dauguma lingvistų sutaria, jog konotacija yra antrinė designacijos atžvilgiu, kad tai yra papildoma informacija šalia dalykinės loginės, tačiau tos informacijos vieta semantinėje žodžio struktūroje vis dar esanti nelabai aiški. Nevienodai suprantama ne tik konotacijos vieta žodžio semantinėje struktūroje, bet ir jos tipai bei santykiai su designacija, su tokiomis reikšmių rūšimis, kaip emocinė, vaizdinė, stilinė, vertinamoji reikšmės. Šiame darbe laikomasi tokio apibrėžimo: konotacinė reikšmė – tai komunikacinis turinys, kuris, neįeidamas į žodžio konceptualųjį turinį, jį papildo dėl to, kad žodis siejamas su tam tikru referentu [2] ir remiamasi nuomone, jog: a) konotacinė reikšmė, skirtingai nuo kognityvinės, yra neapibrėžta ir negalutinė (open-ended), ji priklauso nuo individo patirties, istorinio periodo, kultūros ir visuomenės, be to, ji gali būti individuali, ir ne visų tos kalbos vartotojų vienodai suprantama, kadangi mūsų individualioji kalbinė patirtis ir jos sąsajos su tikrove yra unikalios ir nepakartojamos [3]. b) galima skirti uzualiąsias ir okazionaliąsias konotacijas. Mums atrodo, kad uzualioji konotacija yra tai, kas priklauso kognityvinei žodžio reikšmei, o okazionalioji – tai tikras užribis, neprivalomas, nebūtinas reikšmės komponentas [4]. c) tokie reikšmės komponentai kaip vaizdinis, emocinis, vertinamasis gali pasireikšti reikšmės centre (kognityvinė reikšmė) ar užribyje (konotacinė reikšmė) ar periferijoje (konotacinė reikšmė). Šie komponentai priskiriami reikšmės centrui, kai tai yra būtinosios reikšmės semos, be kurių neapibrėžtume žodžio reikšmės (vaiskus, boba ir kt.). Tačiau, jei galima išskirti semas, kurios žodžio apibrėžimui nebūtinos, bet tam tikruose kontekstuose aktualizuojamos, tai tokios semos ar reikšmės komponentai priskiriami žodžio reikšmės periferijai (konotacinė reikšmė). Pagal žodynų (LKŽ, DLKŽ) apibrėžimus, būdvardžio raudonas kognityvinė reikšmė yra 1.“kuris kraujo spalvos”. Kita žodyne pateikiama reikšmė: 2. prk. susijęs su revoliuciniu komunistiniu veikimu. Konotacinės būdvardžio raudonas reikšmės buvo pradėtos analizuoti nuo dvinario A+N junginio. Paaiškėjo, kad būdvardis raudonas beveik nevartojamas su tokiais ypatybės turėtojais, kuriems visai nebūdinga spalva (rasti tik keturi tokie pavyzdžiai: raudonas nerimas, raudonas gedulas, raudona diena, raudoni vėjai). Taigi, būdvardis raudonas jungiasi dažniausiai su daiktavardžiais, žyminčiais daiktus, kuriems yra būdinga spalva. Tačiau aiškiai išsiskiria du atvejai: 1) ypatybės turėtojas tikrai yra “kraujo spalvos”, t. y. raudonas ; 2) ypatybės turėtojas nebūtinai yra “kraujo spalvos”; jis gali būti “bet kokios spalvos, kuri yra panaši į kraujo spalvą”. Konkreti medžiaga rodo, kad būdvardis raudonas kontekste dažnai vartojamas su žodžiais, kuriuos pagal reikšmę galima klasifikuoti į dvi grupes. Išsiskiria žodžiai, kuriuos jungia semantiniai komponentai 1) “aistra”, “meilė”, “grožis”, gyvybė”; 2) “kraujas”, “nerimas”, “grėsmė”, “kova”. Būdvardžio raudonas konotacija: 1. Susijęs su aistra, meile, grožiu, sveikata. išryškėja kontekste, kur: a) raudonas vartojamas su tokiais žodžiais, kurių semos “meilė”, “aistra”, “gyvybė”, “grožis” yra kognityvinės reikšmės būtinosios semos, t.y. emocijų įvardijimas yra jų kognityvinė reikšmė, Į šių semų struktūrą įeina emocinis komponentas. Raudonas vartojamas su tokiais žodžiais: aistringos, šypsosi, juokiasi, džiugesio šventė meilė, gyvas: Žydi širdy man žydi aguonos / Visos raudonos, vien tik raudonos. / Šypsosi dangui, juokiasi žemei. / Ką jos man sako? Ką jos man lemia? / Džiugesio šventę, ar kovą naują? Ką jos, raudonos, man pranašauja? / (…) Kodėl vis žemei ir dangui juokias / Visos raudonos aistringos tokios. (LGir I 30); Laiko mane kaip smiltį / Žemė ant savo delno. / Laiko ji mano kraują - / Gyvą raudoną šaltinį. / Mano meilę ir šauksmą - / Vėtrą pavasarinę. (JDeg II 69); Kaip matyti, raudonas dažnai vartojamas su žodžiais, kurie tik potencialiai asocijuojami su tokiomis emocijomis kaip meilė, aistra, tai - neįprasti žodžių junginiai: aistringos aguonos, vėtra pavasarinė, džiugesio šventė, aguonos juokias. Tokių žodžių sankaupa kontekste sustiprina raudonas konotaciją “susijęs su aistra, meile, grožiu, sveikata” b) Šie pogrupio raudonas kontekstą sudarantys žodžiai tiesiogiai neįvardija emocijų, šių žodžių semos “meilė”, “aistra”, “gyvybė” yra potencialiosios reikšmės semos, pavyzdžiui: pasipuošęs, šypsena: Buvo pasipuošęs / Šypsena trapia / Ir rože raudona / Kairiam atlape. JAug-Vaič I 245); žydi marškiniai: Ir žydi marškiniai, ir žydi raudonom tulpėm. ( JDeg II 74); saulėtas, linksma žvaigždė: Tu kaip vargonai, kaip varpai, / kaip saulėtas raudonas varis./ Kurio rūda kažkur - / dar nerastoj linksmoj žvaigždėj… (JVaič II 138); rėkt ugnim, raketomis, gaisrų sirenomis: Prasideda tyli melodija, / Ir jos raudoni spinduliai / Visas kitas gelmes užnuodija. / Ir kitos ima rėkt ugnim, / Raketomis, gaisrų sirenomis. / Nebesiskaito su manim / Širdis ir kraujas krenta venomis.(HRad I 291); Taigi kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, raudonas kontekstą sudaro ir tokie žodžiai, kurie tik potencialiai asocijuojami su aistra, meile, gyvybe, pavyzdžiui:širdis, šypsena, linksmas, saulėtas, viltis. Vartojami neįprasti žodžių junginiai, sudarantys metaforinį kontekstą, pavyzdžiui, svaigina laimė, melodijos raudoni spinduliai visas gelmes užnuodija, širdis ir kraujas krenta venomis; palyginimas tu kaip raudonas, saulėtas varis; retorinis kreipinys “praskleisk miglas”. Tokių žodžių sankaupa ir apsuptis kontekste sąlygoja raudonas konotaciją “susijęs su aistra, meile, grožiu, sveikata”. Būdvardžio raudonas konotacija 2. Susijęs su nerimu, mirtimi, grėsme, kova išryškėja kontekste, kur: a) raudonas vartojamas su tokiais žodžiais, kurių semos “nerimas”, “mirtis”, “grėsmė”, “kova” yra kognityvinės reikšmės būtinosios semos. Vartojama su tokiais žodžiais: karo, žiauraus, nusvirę skaros:Aplink laukai kvepėjo / Raudonų dobilų. / Beržų nusvirę skaros, / Šermukšniai greit paraus. / Nebuvo niekad karo,/ Nė sapno to žiauraus. (SNėr I 195); mirtis, kraujas, dėmė, nebesapnuos: Jokia Jorindė / Nebesapnuos kaip kraujas raudonos gėlelės / Tavo šventei. / Saulės vietoje – kraupi dėmė. / (…) Mirtis pašovė lakų paukštį. Kraujas / Ir plunksnos krito / Būties hiperbolėn. (ANN I 468); mirtis, durklą suvaro širdin: Garsus Toreador Mirtis baisioji, / Gyvenimo arenoj ji vaikšto išdidi / (…) Ji rodo mums raudoną laimės skarą. / (…) Kol aštrų durklą ji širdin suvaro, / Iš mūsų narso pasijuokus įžūliai. (VMač I 397); nerimas: Lyg pakeleivį užsibuvusį išleidi / Mane į vakarą, į nerimą raudoną. O tu mane palaimink, jei išleidi / Į šitą vakarą, į nerimą raudoną (AMald II 67); b) Šio pogrupio raudonas kontekstą sudaranžių žodžių semos “nerimas”, “mirtis”, “grėsmė”, “kova” yra potencialiosios reikšmės semos, pavyzdžiui: žydi skaudžiais purpuriniais žiedais, maitinasi krauju: Egzodo poetai – kaktusai dykumoje. / (…) O jie auga ir žydi / Raudonais erškėčių žiedais / (,,,) Ir žydi / Skaudžiais purpuriniais žiedais. / Egzodo poetai – kaktusai dykumoje - / Maitinasi mūsų krauju. (KBrad I 423); plūsta suplėšyti debesys, saulė lipni, tarsi kraujas, grifai: Eik, atsistok (…) / kur plūsta juodi suplėšyti debesys, / saulė raudona lipni tarsi kraujas, kur laiptais vingri / siaura jos atošvaistė, kur jau meldi nebe sau, / kad tik nebeskėstų sparnų granitiniai grifai. (JVaič II 159); varvėjo krauju: Rytai plėšė skliauto raudonas skaras. Dangus varvėjo krauju. / Drauge! / Tai varvėjo kraujas pralietas. / Buvo pavasaris. Toks buvo pavasaris tais metais. / Pavasarį tada nužudė ir, kulkų suvarstytą, / pakabino spygliuotų vielų užtvarose. (AŽuk I 327); kraujas:Po juodo angelo sparnais kaip kraujas / Tamsiai raudonos saulės žydi. (SNėr I 196); Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, vartojami a) neįprasti žodžių junginiai, sudarantys metaforinį kontekstą, pavyzdžiui, plūsta suplėšyti debesys, dangus varvėjo krauju, raudonas girių sniego patalas, tiršti raudonų žvaigždžių lašai, poetai žydi skaudžiais purpuriniais žiedais; b) palyginimai saulė lipni tarsi kraujas, dangus raudonas kaip gerklė; retorinis sušukimas “koks skurdas, Viešpatie, koks skurdas”. Tokių žodžių sankaupa ir apsuptis kontekste sąlygoja raudonas konotaciją “susijęs su nerimu, mirtimi, grėsme, kova”. Apibendrinat tai, kas pasakyta, galime teigti, jog: 1. Išanalizavus būdvardžio raudonas vartoseną poetiniame kontekste nustatyta, kad būdvardis raudonas gali turėti tokias konotacinės reikšmės potencialiąsias semas: 1) “susijęs su aistra, meile, grožiu, sveikata”. Į šios konotacijos struktūrą įeina emocinis ir vertinamasis komponentai; 2) “susijęs su krauju, nerimu, grėsme, mirtimi, kova”. Į šios konotacijos struktūrą įeina emocinis ir vaizdinis komponentai; 2. Būdvardžio raudonas konotacijos išryškėja ir yra stiprinamos tuomet, kai būdvardis raudonas vartojamas apsuptyje tokių žodžių, kurių semos: 1) “meilė”, “aistra”, “grožis”, 2) “nerimas”, “grėsmė”, “mirtis”, “kova” yra kognityvinės reikšmės būtinosios semos arba potencialiosios semos. 3. Raudonas konotacijų realizaciją sąlygoja ir tokie konteksto elementai, kurie, pagal juos jungiančią semą, gali būti skirstomi į tam tikras semantines grupes. Su raudonas kontekste vartojami tokie elementai, tai: a) neįprasti (metaforiniai) žodžių junginiai (pvz.: plūsta suplėšyti debesys, dangus varvėjo krauju, raudonas girių sniego patalas; b) palyginimai (pvz.: saulė lipni tarsi kraujas). Į šių teksto elementų struktūrą įeina vertinamasis, emocinis ar vaizdinis komponentai. Tokių žodžių sankaupa sudaro kontekstą, kuris sąlygoja emocinę vertinamąją ar vaizdinę raudonas konotacijas. 4. Pažymėtina, jog iš visų spalvų reikšmės būdvardžių tik raudonas būdinga tai, kad išskirtos dvi šio būdvardžio konotacinės reikšmės sudaro antonimų porą: konotacija “susijęs su krauju, nerimu, grėsme, mirtimi, kova” yra antomiška s konotacijai “susijęs su aistra, meile, grožiu, sveikata”. 5. Būdvardžio raudonas konotacija “susijęs su krauju, nerimu, grėsme, mirtimi, kova” sudaro sinonimų porą su būdvardžio juodas konotacija 2) “nežinia, blogis, kažkas pikta, negera”.
Saulė Juzelėnienė Vilnius university Kaunas Faculty of
Humanities SEMANTICAL STRUKTURE OF COLOUR NAME RAUDONAS (RED) Summary The subject of this study is semantical structure, especially connotative meanings of adjective red (raudonas). The study has demonstrated that the connotative meaning of adjective red can be only distinguished in the context. In order to define adjectival connotations, it was essential to identify the contextual words, which pay a significant role in realization of adjective connotations. Adjectives, denoting color names, usually appear in word combinations alongside with nouns, defining objects with a distinct color application. In the process of the research two clear cases have been pointed out: a) the case of the object having the quality “kind of/distinct color”; b) the case of the object not necessarily having a distinct quality “kind of/distinct color”, where the object can be of “any color which is like…” While researching a broader context, certain peculiarities have been traced, related to semantic elements of adjectives (color names) and the way they are used in the context, composing a compound semme, which enabled to classify them into peculiar groups. It can be stated that the most common type of semmes, that are used with adjective red, is the groups of emotional and visual semmes. It can be stated, that the color name red has the connotations: 1. “Associated with passion, love, beauty, health”, 2. Associated with worry, threat, fight, death”. KEY WORDS: semantics, word meanings, cognitive meaning, denotative meaning, connotative meaning; emotional, evaluative, imaginary meaning; context. [1] Jakaitienė E. Leksinė semantika. Vilnius, 1988, p. 43. [2] Leech G. Semantics. London. 1990, p. 12 [3] Thwaites T., Lloyd D., Mules W. Tools of cultural studies: An introduction. South Melbourne. 1994, p. 43 [4] Williams J. E., Morland J. K., Underwood W. L., Connotations of Color names in the United states, Europe and Asia // Journal of Social Psychology, 1980. Vol. 82, 1980, P. 3-14. |