Apie žurnalą

RESPECTUS PHILOLOGICUS
Recenzuojamas tarptautinis mokslinis tęstinis leidinys

Įregistruotas tarptautinėse duomenų bazėse

Balcan Rusistics (2004)
Russian Language, Literature and Cultural Studies http://www.russian.slavica.org

CEEOL (2005)
Central and Eastern European Online Library
http://www.ceeol.com/aspx/publicationlist.aspx

EBSCO (2006)
Humanities International Complete
http://www.ebscohost.com/titleLists/hl-coverage.pdf
Current Abstracts
http://www.epnet.com/titleLists/cu-coverage.htm
Humanities International Index
http://www.epnet.com/titleLists/hg-coverage.htm
TOC Premier
http://www.epnet.com/titleLists/tn-coverage.htm

MLA (2007)
Modern Language Association International
http://www.mla.org/pdf/masterlist07.pdf

INDEX COPERNICUS (2008)
http://www.indexcopernicus.org/masterlist.php?name=Master&litera=R&start=30&skok=30


Leidžia Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas ir Jano Kochanovskio humanitarinių ir gamtos mokslų universitetas Kielcuose.

Žurnalas leidžiamas du kartus per metus: balandžio 25 ir spalio 25 dienomis.
Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Tarybos nutarimu (protokolas 2008-04-16 Nr. 8) pritarta VU KHF tarptautinio mokslo darbų leidinio „Respectus Philologicus” priedų, skirtų moksliniams straipsniams, parengtiems pagal VU KHF organizuojamose mokslinėse konferencijose skaitomus pranešimus, leidimui.


Datos ir faktai

1999 metais VU KHF pradėjo leisti recenzuojamą mokslinį žurnalą „Respectus Philologicus”.

2002 metais sudaryta tarptautinė redaktorių kolegija, suvienijusi mokslininkus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos. Žurnalas tapo tarptautiniu regioninio pobūdžio leidiniu ir publikuojamas su dviguba numeracija 1(6).

2004 metais prie Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto prisijungė Jano Kochanovskio vardo Šventojo Kryžiaus akademija (nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. — Jano Kochanovskio humanitarinių ir gamtos mokslų universitetas), esanti viename iš seniausių Lenkijos miestų — Kielcuose. Lenkų mokslininkai susivienijo su kolegomis iš Lietuvos, pritardami naujai žurnalo koncepcijai.

Tarpdalykinis leidinio pobūdis ir orientacija stiprinti įvairių šalių mokslininkų bendradarbiavimą pelnė palankius humanitarinių mokslų atstovų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, JAV, Suomijos vertinimus. Lenkų kalba, kartu su lietuvių, rusų ir anglų, tapo ketvirtąja žurnalo kalba.

Žurnalo redaktorių kolegija laikosi nuostatos, kad ir fundamentalūs humanitariniai tyrimai gali būti taikomojo pobūdžio, tuo labiau, kad svarbiausias šių tyrimų tikslas — paties žmogaus pažinimas. Šio tikslo neįmanoma pasiekti pavienėmis siauros krypties mokslininkų pastangomis, todėl kolegija kviečia žurnale bendradarbiauti įvairiausių humanitarinio mokslo krypčių mokslininkus — lingvistus, literatūrologus, istorikus, politologus, filosofus, kultūrologus, sociologus, kuriuos domina viena reikšmingiausių šiuolaikinio humanitarinio mokslo problemų — žmogus kalbos erdvėje, žodžio reikšmė ir funkcijos visuomenėje. Šioje srityje vis svarbesni tampa tarpdalykiniai tyrinėjimai. Taigi redaktorių kolegija, atrinkdama straipsnius publikavimui, teikia pirmenybę būtent tokiems tyrimams.

Kitas svarbus žurnalo redaktorių kolegijos siekiamas tikslas — ne tik supažindinti žurnalą leidžiančių šalių — Lietuvos ir Lenkijos — mokslininkus su naujausiais humanitarinės krypties tyrimais ir laimėjimais Rytų bei Centrinės Europos regiono šalyse, bet ir apskritai suintensyvinti mokslinių idėjų funkcionavimą bei sklaidą tarptautinėje erdvėje. Taip tikimasi įveikti prietarą, esą, palyginti nedidelių valstybių mokslininkai neatlieka reikšmingų tyrimų ir kad jų darbai neįdomūs tarptautinei mokslinei bendrijai. Suteikdama tribūną skirtingų šalių ir įvairių krypčių humanitarams, redaktorių kolegija tikisi bent iš dalies įveikti mokslinių tyrimų fragmentaciją bei nacionalinį uždarumą.

Redaktorių kolegija tikisi, kad žurnalo puslapiuose ir toliau bus tęsiamas įvairiausių humanitarinių mokslų krypčių mokslininkų dialogas: filologų ir filosofų, psichologų ir sociologų, istorikų ir antropologų.

Redaktorių kolegijos nuomone, vyraujanti žurnalo kryptis yra įvairių diskurso praktikų analizė. Tad daugiausia dėmesio žurnale skiriama kognityvinei diskurso analizei (grožinių, politinių, mokslinių ir kitų tekstų), kognityvinėms vertimo strategijoms, retorinėms komunikacijos problemoms, semiotinei teksto analizei, taip pat politinių, socialinių, kultūrinių reiškinių skirtinguose sociumuose analizei.

Mes pasirengę bendradarbiauti su įvairių krypčių humanitarinių mokslų atstovais, savo tyrinėjimais besigilinančiais į šiuolaikinio mokslo dvasią, formuojančiais jo lygį.

     Eleonora Lassan